Prisijunk ir tu!

2016-02-05

TAG: What if...?

Tag'as! Tag'as! Tag'as! 
Džiaugiuosi, kad buvau už'tag'inta, Nežemiškosios Sielos - Emilijos, ir labai jai dėkoju už šią galimybę. Atsiprašau tų, kurie manys, kad sugadinau šį tag'ą, tačiau kitaip negaliu ir perleidžiu jį visiems perskaičiusiems jį iki galo. (Hihi, galit ir sugudrauti, žinoma) 
Tikiuosi, kad mano atsakymai (litanijos) jums pasirodys originalūs, nes tikrai stengiausi išreikšti savo mintis ir nuomonę, nes kitaip nėra prasmės jį daryti! Pirmyn, lauksiu ir jūsų tag'ų, palikite nuorodas apačioje su juo arba tiesiog šiaip, irgi užeisiu. :)

Kas jeigu: tau niekada nereikėtų miegoti... BET: mirtum 20 metų per anksti?  
Nenorėčiau prarasti 20 savo gyvenimo metų, kas žino, gal būtent jie bus gražiausi? Gal būtent per juos patirsiu kažką ypatingo ir reikšmingo? Tačiau kas žino, kad tos bemiegės naktys nevirs didžiausiu nuotykiu mano gyvenime? Juk tuo metu aš galėčiau eiti pasivaikščioti ir patyrinėti dangų, ką išties darom nedažnai, nes miegas suryja mūsų brangų laiką! O tuo metu visi miegotų ir žinoma, sapnuotų. O aš, juk tada visai negalėčiau sapnuoti, argi ne taip? Sapnuose galime patirti tokių dalykų, kurių galbūt niekada nepatirsime realybėje - mano apsisprendimus aiškus. Aš atsisakau ir renkuosi įprastą ritmą, nes jei nenorėčiau miegoti ir nemiegočiau - neturėčiau sau kuo argumentuoti neatliktų namų darbų.

Kas jeigu: visur pasaulyje būtų taika... BET: dingtų internetas apskritai kaip dalykas? 

Už, už, už! Bet tik tuomet, jei aš apskritai nežinočiau, kad toks dalykas kaip internetas kažkada egzistavo. Būtų sunku atsisakyti to malonumo rašyti viešai, bet atsirastų ir tiek daug pliusų! Žmonės imtų labiau vertinti gyvą bendravimą, gal apskritai taptų artimesni, nes rankoje nelaikytų savo išmaniojo su aktyvia "Instagram" paskyra, o bendrautų. Tad kodėl gi ne? O apie taiką išvis nėra esmės kalbėti, aš esu tokia teisybės ir taikos ieškotoja, kad amžina taika pasaulyje man būtų lyg oras, kurie kvėpuoju. Aš manau, kad mes visi kažkada eisime karo pėdsakais ir tai mane baugina, net jei šiuo metu tai atrodo neįmanoma. O kas čia žino, kas šaus "taikdarių" galvelėn rytoj?


Kas jeigu: turėtum magišką kilimą... BET: niekada negalėtum nuo jo nulipti?  

Kas sugalvojo šį klausimą? :D (Atsiprašau, iš anksto.) Nesupraskit klaidingai - pajusti skrydį aš norėčiau, tačiau ne amžiams. Neįsivaizduoju savo gyvenimo ant magiško kilimo, nes manau, kad toks gyvenimas vargintų, kai negalėčiau pajusti savo kojomis žemės. Man užtenka ir skraidymo savo pačios minčių pagalba. O kadangi neatsisakiau ir miego, tai paskraidyti ant kilimo galiu ir sapnuose. :D

Kas jeigu: turėtum magišką spausdintuvą, kuris spausdina tikrus pinigus... BET: turėtum visą likusį gyvenimą nešioti kiltą be kelnaičių?  

Ne, tikrai ne. Pinigai gyvenime dar nėra viskas. Man patogumas yra aukščiau jų!

Kas jeigu: turėtum pakelį traškučių, kuriame niekada nesibaigia traškučiai... BET: tavęs niekada niekas neįsimylėtų? 

Ką? :D Žinoma, kad ne! Neturiu nieko blogo prieš traškučius, bet ko gero juos mėgstu dar ne šitaip maniakiškai, kad atsisakyčiau meilės. Jeigu jau minėjau, kad pinigai pasaulyje nėra viskas, tai traškučiai tuo labiau! Mano gyvenimo tikslas ne šitoks, ne ne. Čia galima būtų sukurti naują frazę "Už traškučius meilės nenusipirksi." Va.

Kas jeigu: mokėtum 3 pasirinktas užsienio kalbas... BET: pamirštum savo gimtąją kalbą? 

Man nesiseka su kalbomis, išskyrus gimtąją. Į šią dilemą atsakyti man tikrai sudėtinga, nes aš myliu lietuvių kalbą ir rašau lietuviškai, tačiau jei mokėčiau netgi 3, gal būtų dar geriau? Bet kitas kalbas, juk galima ir išmokti. O jei pamirščiau gimtąją visiems laikams, jau negerai. Pabūsiu patriotiška ir galiu teigti, kad atsisakyčiau šios, nors ir puikios, galimybės. Turbūt.

Kas jeigu: saulė šviestų tada, kai esi geros nuotaikos... BET: lytų lietus, kai tau liūdna?
Šitaip? Ne, vienareikšmiškai. Kai lyja, kartais būnu dar geresnės nuotaikos nei, kai šviečia saulė ir atvirkščiai. Ir nenorėčiau, kad lietus būtų vien tik liūdna asociacija. Jei aš nekęsčiau lietaus, tuomet - taip. Bet taip nėra. :)

Kas jeigu: darbas apie kurį svajoji yra tavo... BET: atlyginimą gauni šokolado plytelėmis?  

Lyg ir viskas būtų tvarkoje, ir darbas teiktų džiaugsmą, ir šokoladas neprošal būtų. (Nors galėčiau laisvai ir be jo išgyventi.) Tačiau kaip su pinigais? Už ką gyventi ir ką užkrimsti? Juk šokoladu gyvas nebūsi. Todėl nesirenku svajonių darbo, tiks ir mažiau mėgiamas, bet praktiškas.

O dabar laikas mano klausimui...⬇️
Kas jeigu: galėtum užsiimti savo mėgstama veikla (žiūrėti serialus, skaityti knygas, gaminti, piešti ir t.t.) ir laikas tuo metu būtų sustojęs... BET: sugrįžęs į realybę neprisimintum apie ką buvo knyga ar filmas arba neturėtum to piešinio, kurį nupiešei, arba pagaminęs neturėtum to patiekalo ir pan.?


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą