Prisijunk ir tu!

2015-12-27

Nesinori kartotis

Dabar suprantu, kad tiesiog ateina tas metas, kai suvoki ką reiškia gyventi. O gal atvirkščiai, nebesuvoki kokioje velniavoje tu esi. Kas esi ir kodėl. Aš apie tai galvoju nesustodama, mano galvoje vien laikas. Man jau bloga nuo tokių minčių gausos. Dienos skaičiuojamos iki Kalėdų, nauji metai - šis laikas man yra toks depresinis. Toks stimulas galvoti vien apie tai. Aš noriu tiesiog pamiršti apie laiko egzistavimą. Man atsibodo, kad aš nuolat apie jį rašau, nors jis man jau įgriso. Noriu gyventi neskaičiuodama laiko iki kažko arba nesijaudinti dėl kažko, nes galų gale - ta diena kažkada išauš. Būtų taip paprasta tiesiog džiaugtis šia diena, neanalizuoti vakar dienos ar mėnesio atgal. Gal tuomet reikėtų apskritai nebemąstyti. Nes kaip kitaip. Kaip atsipalaiduoti ir užsimiršti, kaip užmigti? Tarsi ir aišku ką daryti, bet tai taip abstraktu. Galbūt aš tokia gimiau ir nepasikeisiu. Mano gyslomis jau teka tiksintis kraujas. Jis man piktdžiugiškai kužda "Laikas bėga, išnaudok laiką teisingai, elkis gerai, didžiuokis savimi, nes laikas bėga..." Uhhhh. Ir jis nesiliauja. Nesiliaus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą