Prisijunk ir tu!

2015-11-23

Cooming

Lyja. Sninga.
Sninga...
Neįtikima.
Ir vėl, taip greitai. Kodėl sniegas visad būna toks netikėtas? Kodėl juo džiaugiamės taip trumpai? Ir kalbam tik akimirką. O gaila.
Kalėdos? Žinau, kad tuoj pat ir šitai galėsiu parašyti. Vien nuo šios minties man šilta. Šilta po šalto. Šilta būti su chalatu po šalto sniego. Šilta ir gera viduj.
Trokštu gražių akimirkų. Sidabrinėm dulkių juostom perrištų dovanų, lempučių gretimame name, besmegenio be nosies, likusios(tik vienos) kumštinės pirštinės, snieguotų batų ir mokyklos langų dekoracijų, kurių nuoširdumu neperspjauna net prekybcentriai, vienišų rogučių ir radybų autobuse. Tokių, kokios būna tik kartą metuos. Juk taip? Kalėdos lygu stebuklui, o stebuklą galima pajausti tik kartą metuos. Ne vasarą, ne vasarį, o per Kalėdas, prieš jas ir šiek tiek po jų.
Fejerverkai - iš tiesų jie man nėra svarbūs ir nekelia tokio įspūdžio kokį kelia prieššventinis laikotarpis. Šis daug mielesnis širdžiai.
Dar tik šiek tiek pasnigo. Kas bus, kai tai išties bus? Kai apie tai bus galima ne tik kalbėti? Taip, tai bus. Bus gerai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą