Prisijunk ir tu!

2015-10-16

Wandering in time


Laikas visada toks spartus. Galvojau, kad spalio pradžia, bet kol pergalvojau jis jau ir įpusėjo. Žinau, kad ir lapkritis prabėgs taip pat greitai. O gruodis juolab. Ir visi kiti mėnesiai. Ko gero, jie visi bėga maratoną. Vis spartiną žingsnį, vis bėga nežinomo tikslo link. Jie mėgina vieni kitus aplenkti ar pergudrauti, tačiau, rodos, kad jie visi beveik lygiaverčiai. Kažkas kažkuriam vis pakiša koją, bet jie visad spėja laiku atsitiesti. Ir man ne visad pavyksta tobulai bėgti. Sakyčiau visai netobulai, bet nesigėdiju to sakyti. Taip, ginuosi, kad kažkas vis pakiša koją. O kuo greičiau bėgi, tuo skaudžiau nukrenti. Bėgi bėgi... ir pasaulis ima suktis. Nežinau tik ar jis visas, ar tik manose akyse. Žinoma, būna, kad nustoja suktis ir aš jau taip nebebėgu. O gal kai nebėgu jis sustoja? Painu. Ir nežinau kaip geriau, bėgti ir suklupti ar žingsniuot iš lėto.

Bet mėnesiai nepasiduoda niekad. Nesvarbu, kad kartais jie ir suklysta. Retkarčiais ima painiotis tarpusavyje, juk visko nutinka... bet kai nesuklysta tai pirmauja. Iš tiesų tai žinau kas geriau. Žinojau ir žinosiu. Bet kartais būna pernelyg painu. Ir imu abejoti. Be reikalo ar su, vis dar nežinau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą