Prisijunk ir tu!

2015-08-26

Fluffy thoughts

Į kambarį ima skverbtis blausi ankstyvo ryto šviesa. Jau 5 valanda, vis dar nesumerkiau akių. Bet šviesa jau ne tokia kaip seniau, nė nereikėtų to vadinti šviesa. Taip tylu, tik retkarčiais pasigirsta mašinų ūžesys, kurį nustelbia skiriantis atstumas. Pro atdaro lango plyšį jaučiu šilkinį vėjelį glostantį man odą, kuri nevalingai šiek tiek pašiurpsta. Vėjas sumišęs su vasaros kaitra ir rudens vėsa. Jau galiu užuosti kai ką artėjant. Nors orai vis dar karšti, bet vėjelio vėsa ir kvapai išduoda realybę. Kai lapai ims ruduoti ir kristi - kvapas taps kur kas sodresnis. Įkvėpus ruduo užplūsta vidų ir apsigyvena sieloje. Man patinka ruduo, nors ir slapstausi nuo permainų, kurias jis atpučia, bet širdy žinau, kad jos yra tik į naudą. Todėl ruduo man tik dar labiau patinka. Ne tik savo unikalia gamta. Tai metų laikas, kurio kaip ir kitų nevalia švaistyti vėjais. Geriau jausti kaip tas vėjas kedena plaukus. Neprošal būna ir įkvėpti ramybės, nes kai būna ruduo - tampa keistai ramu. Lyg būtų kantriai ruošiamasi žiemos speigams ir prieššventiniam šurmuliui. Dar vasara, o jau dabar įsivaizduoju nupuoštą eglutę styrančią kambario kamputyje. Iškart tampa taip šilta ir jauku, tiesa?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą