Prisijunk ir tu!

2015-06-23

Rhythm of the rain

Šiandien toks ruduo. Ir man šitai tinka. Man tinka ir patinka sėdėti apsigaubus chalatu, žiūrėti pamėgtą serialą, gerti arbatą ir be viso to girdėti lauke lyjant. Jaučiuosi apsupta jaukumo ir šilumos.
Taip. Lyja be perstojo, o jei ir yra tam pertraukos, tai labai nepastebimos. 
Girdžiu kaip lietaus lašai monotoniškai atsimuša į langą ir palieka savo pėdsakus. Jaučiu lietaus ritmą.
Vėjas nestiprus, nei girdžiu, nei matau jį. Medžių šakos siūbuoja iš lėto, tartum liūdnai ir be entuziazmo.
Be kasdieninio kregždžių šėliojimo taip ramu, kad galiu įsiklausyti į visus kitus garsus. Į tylų lietų, į ramią vėsą. Ir į tolimą šuns kaukimą.
Norisi klausyti tokios pat ramios muzikos. Lyg susitapatinti su tokiu oru, su vaizdu už lango. Nors išties man nėra liūdna - tai kiek kitoks jausmas. Melancholiškas. Toks kartais irgi yra labai į naudą. Galima svajoti iki soties. Galvoti iki soties... Užmerkti akis ir mintimis niūniuoti dainos žodžius. Iki soties.
Žinoma, galima išbėgti į lauką ir viską pajausti. Tikiu, kad ten jausmas būtų kiek kitoks. Ir muzikos nebereikėtų. Užtektų ir to vienintelio lietaus. Jis užpildo visas skyles, visą tylą. Apglėbia žemę bei paverčia mus savo dalimi. Apgaubia saujele šviežumo, tyrumo, jautrumo. Ir su kaupu gyvybės, tiek kiek ir reikia iki pilnos laimės. O būti pripildytam iki soties yra taip sveika ir svarbiausia, kad taip gera.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą