Prisijunk ir tu!

2015-05-11

Darling

Įdomu, koks ryšys sieja prisiminimus ir orą. Bandau ieškoti spragų kodėl taip liguistai mėgaujuosi artėjančiu lietumi. Ar jūs tikrai nesusidomėtumėte lietaus kvepalais? Nenorėtumėte jų užuosti? Nenorėtumėte, kad tas kvapas jus lydėtų kasdien, net ir saulėtą vasaros dieną? Viliuosi nesanti viena tokia, kuri į visus šiuos klausimus nė nesudvejodama palinksėčiau galva. Na, turėti lovą prie lango nėra jau taip blogai, kai kaskart girdžiu lietaus lašus. O pravėrusi langą galiu jais kvėpuoti. Tai visokeriopai atperka griaustinius ir žaibus, kurie vis dažniau išlenda iš slėptuvės.
Lietus vasarą būna visai kitoks nei žiemą ar rudenį. Nors dar tik pavasaris, bet vasara jau arti. Gal todėl jo kvapas man primena vasarą, iškart priešais išnyra tokie vaizdiniai kaip netikėtai užklupęs lietus paplūdimyje ar kaime važiuojant dviračiu. Nes vasarą lietus būna nepaprastas, nepaprastai gaivus ir tyras. Lyg išlaisvinęs savo prigimtį. Na, o rudenį šiek tiek labiau melancholiškas. Daugybė epitetų skrieja jo pusėn. Tačiau patikėkit, nebereikalo. Nors neturiu nieko blogo prieš saulėtas dienas - lietaus pasiilgstu kuo toliau, tuo dažniau. Kaskart pamilstu vis iš naujo. Ir vasaros laukiu dėl jo, to tikro lietaus, kuris prapliumpa taip netikėtai. Galbūt sujaukia rutiną, bet taip tik pritraukia savo pusėn savotiško žavesio. Dažnai nepaiso orų prognozių ir pats sau diktuoja taisykles... Žavu.



*Parašyti įkvėpė pats lietus. 
O supratęs, kaip man rūpi - ėmė pliaupti kaip iš kibiro. ;)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą