Prisijunk ir tu!

2015-05-20

Corner

Šįkart lietus buvo bespalvis. Nekvepėjo, o gal tik nebuvo noro jo užuosti. Net stipriai įkvėpusi nieko nejutau, beliko tik iškvėpti orą ir atsidusti. Tai rodės tik tušti lietaus lašai, nieko nežadantys... Jokios paslapties.
Pienių žiedai spinduliavo savo geltonumu. Nors kaip ir įprasta būtų jas tokias matyti, bet apniukusio dangaus atspindyje jos atrodė nepaprastai ryškios. Jos buvo arčiau nei dangus, todėl lengviau prikaustė mano žvilgsnį.
Įdomu, kur tuo metu slėpėsi saulė. Štai, tam kampe virš daugybės skirtingų namų stogų, o gal tiesiog priešais. Nežinau, galbūt ji šniukštinėjo visus iš nugaros. Varstė mus savo ugniniu žvilgsniu, bet regis debesų šydas nuslopino jos ugningą temperamentą ir beliko mažas šviesuliukas kyboti.
Galvojo saulutė, kas gi ši mergaitė žiūrinti žemyn ir mėginanti pliūkštelėti su bateliais į balą. Hm, o gal ji nė nepastebėjo to, ko gero plaukai nukreipė jos dėmesį. Jie buvo suversti atgalios su vėju, nesugebėjau jų išlaikyti prie savęs ilgiau kelių sekundžių. Tuoj pat pasislėpdavo man už nugaros - šviesios odinės striukės. Manė esantys saugūs nuo lietaus, kurgi. Lietus kaip ir paprastai buvo išvien su vėju.
Nepralenkiami, nepakartojami... ir tiesiog savotiški. Tai tiesiog vėjas su lietumi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą