Prisijunk ir tu!

2015-04-23

Winds in my miiind


Vėjas nenustygsta vietoj, vardan ko? Jis jaučiasi toks galingas ir nesustabdomas, dėsto viską pagal savo taisykles. Stumteli tvoras, atplėšia stogus, nuverčia medžius, iš vaiko rankyčių išlupa ledus, traukia žemę iš po kojų ir visą kitą kas pasitaiko jo kelyje patraukia savo pusėn. Jis man panašus į energingą mažylį, nerandantį sau vietos ir darantį viską atvirkščiai nei liepia mamytė, velniūkštį nepaisantį normų ir mūsų jausmus besiverčiančius kūlversčiais norom nenorom. Griauti, supykdyti, mėtyti pėdas - štai koks jo gyvenimo 'credo'. O koks tavasis? Ar jį jau turi, jei jau taip atvirai? Siūlau kurti. Taip matysi geresnį rezultatą, nei kaip po didžiulės audros iškišusi nosytę laukan. Statyk stogus ir dažyk tvoras, tikiuosi supranti mane. Pamažu ženk kūrybos keliu, o ne pleišėk jį po skiautelę, kaip kad matome kai kuriose gatvėse. Na, kam gi šitaip reikia? Kam gi, vėjau, šitaip nerimauti ir ūžauti girdint net mokyklos pastate, trečiame aukšte. Būk šalia, bet būk švelnus vėjelis. Toks, kurį aš dievinu ir mėginu sugauti laukuose, nes noriu atsilyginti už suveltas kasas. Ak, Vėjau... o tu tik žaidi manais jausmais. Iš tolo girdžiu tavo švilpimą, kuždantį šiuos žodžius: "Ei, pagauk mane...". Ot ir sugausiu, ir uždarysiu stiklainyje. Pamatysi. Ten, kur kiti drugelius sugauna, aš tave šitaip.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą