Prisijunk ir tu!

2015-03-15

Early morning

Aš ėjau mažais žingsneliais, tartum nedrąsiai artėdama prie tikslo. O iš tiesų jo nė neturėjau. Ėjau ir tiek. Kojas švelniai kuteno pasistiebusi žolė, siūbuojanti paklūstant vėsiam, ankstyvo ryto vėjui. Rasa žėrėjo pakibusi ant žolės paviršiaus. Basomis kojomis smigau į samanotą žemę ir su lig kiekvienu žingsniu vis labiau.
Rankos įsikibusios fotoaparato, pirštu mikliai fiksavo kiekvieną paukštę siekiančią nuskristi nuo vienos obels šakos ant kitos. Nei vienos iš jų nepaleidau neįamžinusi nuotraukoje. Vasaros sodo akivaizdoje.
Niūniavau, tą rytą, vasarai gerai žinomą melodiją. Rytą vakarą aidėjusią plačiuose laukuose. Niūniavau ir paukščiai man pritarė, savas giesmes paleisdami į žydrynę. Aš jas irgi jau puikiai žinojau.
Mano lengvo šilko sijonas ėmė vis labiau banguoti. Ir plaukai vaikiškai šėliojo vėjyje. Aš jų nemėginau sulaikyti, man patiko.
Kai mano pėdai žengti dar vieną žingsnį sukliudė saulutė, aš nudelbiau į tą gražuolę išdykėlę akis ir nufotografavau ją prieš nuskinant. Norėjau iškelti jai klausimą. Pritūpiau ir nuskyniau. Kurį laiką ją tiesiog stebėjau, ir sušnibždėjau, "Myli... Nemyli...". Kuomet liko vienas mažylis žiedlapis turėjau ištarti "Nemyli", bet lengvo vėjo gūsis jį išlaisvino iš gelsvų pančių ir nešė tolyn. Tad kaip yra iš tiesų - myli ar nemyli?
Aplink nusidriekė žiedlapiai. Žinoma, nufotografavau juos ir ėjau toliau.
Medžiai šlamėjo ir kartas nuo karto nuo jų žemėn pasileisdavo jau prinokęs obuolys. Nepribėgdavau jų pasiimti, nors žinojau, kad saulės atokaitoje jie netrukus sudžius. Mielai jį būčiau suvalgiusi, bet nuo ankstyvos vaikystės yra įskiepyta nevalgyti neplautų obuolių. Ir tu tai žinai, bet kartais taisyklėms nusižengi, ar ne?
Vis dar ėjau. Kol priėjau sodo galą. Atsigręžiau, fotoaparatui leidau kyboti ant kaklo, o delnais įsirėmiau į medinę tvorą. Gražu. Viskas iš ten atrodė kitaip. Saulė vis dar šildė ir neužleido savo geros pozicijos debesims. Drąsiai ir vėl žengiau žingsnį, įkvėpiau šviežio vasariško vėjo, užmerkiau akis ir atmerkiau. Stebėjau kaip gamta bunda, kaip kyla oro temperatūra ir prasideda nauja diena. Taip nuostabu. Viskas gyva ir nesuvaidinta... Tik gaila, kad dabar jau tik prisiminimuose.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą