Prisijunk ir tu!

2015-02-18

Heart to Heart



Ar svarbu tau tai, kaip aš ištarsiu žodį labas? 
Galiu jį tarti švelniai, galiu tarti valdingai...

Aš ir tu, galėtumėm būti pavyzdžiu, kad tam kas mus gali sieti - nereikia žodžio, tereikia žvilgsnio. Tereikia vieno šypsnio, tam, kad mano širdis nebūtų tuščia, tam kad ji būtų pripildyta gražiausių jausmų. Viena minutė ar 60 sekundžių - juk, tai tas pats. Kaip ir mano balso tonas ar žvilgsnis. Ar pritarsi tam, kad nėra svarbu kaip dalinsiuosi savo dūžiu širdies, tokiu džiaugsmingu, Tau. Bet tik tada, jei tai tikra. Jei ne - žodis išskris į plačią dangaus žydrynę, prasmegs joje ir pasiliks. Bet argi šypsnis mano, gali įskaudinti tave, taip kaip mano žodis? O, ar žodis gali taip stipriai įskaudinti, tave. Jei taip - tuomet aš tylėsiu, tik tam, kad nenugriaučiau mūsų jausmų sienos, kad nenuvirstų ji ir nesubyrėtų lyg plonas stiklas į smulkius ir birius šipulius. Žodis - tai ginklas. O kas yra mano siela, į kurią aš leidžiu tau pažvelgti, kol kas dar taip slaptingai? Kas yra mano siela-akys? Ką tai tau reiškia? Ar reiškia daug? Ne ne ne. Nesakyk, tiesiog pagalvok savyje ir nuspręsk ar išdrįsi skirti man žvilgsnį į sielą savo, atgal. 
Galiu rasti tave visur, kur akys mano mato. Bet aš neieškosiu tavęs. Aš žvelgsiu į pasaulį su viltim, kad tu sukliudysi man kelią vieną saulėtą rugpjūčio dieną, iš lėto pakelsi akis ir aš tuomet suprasiu apie ką galvoji. Tai nutiks saulėtą dieną, kai tu minsi dviračio pedalus, kai saulė ties savo garbanas auksines, kai jos sieksiu ir aš.


Aš pasimaišysiu, tau, kažkur. Pažadu. O tu lauk, kaip ir aš laukiu, tavęs. 
Kaip ir laukia mano siela, tavosios...

4 komentarai: