Prisijunk ir tu!

2015-02-01

Greeting cards

Atvirukai. Jie nukelia kažkur tenai... Atvirukai aplamdytais kampučiais, tokie žavūs mažyčiai ir daug reiškiantys. Vieni jų galbūt nenuoširdūs, tiesiog guli stalčiuje, bet kiti maloniai kvepiantys prisiminimais, iš širdies plaukę žodžiai atsidūrę popieriuje. O metai, vos nuslydus akimis žemyn link jų - mano akys išsprogsta, lyg pumpurai pavasary. Neįtikimai seniai jį man kažkas įdėjo į delną, kažką sušnibždėjo į ausį ir nusijuokė. O rodos visai neseniai dar padėkojau už tą atviruką, įprastu žodeliu 'ačiū' ir duobutėmis, tuo metu dar putliuose žanduose. Netiek ir daug tų progų būta jų gauti, bet stalčiuje palyginti jų nugulė daugybė. Neleidžiu jiems apdulkėti, kartas nuo karto užmetu akį į tuos žodžius užrašytus juose. Kaskart vis kitaip nuskambančius... 
 O Tu? 
Ar irgi taip pat vertini smulkmenas ir prikeli prisiminimus tyliai snaudžiančius?









4 komentarai:

  1. Neturiu nei vieno atviruko, visus išmečiau. Man jie kaip tik atrodo bereikalingas šlamštas. Galbūt gaunu juos nuo netinkamų žmonių, kurių net nenoriu prisiminti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O aš vistiek tokius pasilieku... bent koks geras prisiminimas apie tą žmogų, nes greičiausiai tuo metu buvę dar malonūs :)

      Panaikinti
  2. Pirma kartą užėjus į Tavo tinklaraštį, sukelė noras, pasitikrinti stalčius ar juose irgi yra atvirukų? Tačiau begalo mažai... O, gaila :/
    Tačiau, Tu privertei mane pasijausti jog aš jų turiu amžinybę :) Nuostabu!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Turbūt svarbiau ne kiekybė, o kokybė, šiuo atveju kas tame atviruke yra.
      Bet smagu, kad kažko pasiekiau šiuo įrašu!!! :)

      Panaikinti