Prisijunk ir tu!

2014-11-14

"Unhappy who, doesn't believe in anything." - V. Hugo

Lauke jau tamsu ir kaip niekad stipriai veikia lovos trauka. Ar čia dėl tos tamsos ar dėl to, kad yra penktadienio vakaras? Galbūt, dėl abiejų dalykų. Bet žinau, kad jei dabar pasiduočiau tai traukai ir numigčiau "valandėlei", atsibusčiau būtent tuo metu, kai atvirkščiai, turėčiau jau eiti miegoti. Negerai, negerai, šitaip... O kavos puodelis mano rankose dabar visiškai laiku ir vietoj.
Ir vis dėlto pabudo manyje tas šventinis laukimas. Maniau, kad jis ir snaus žiemos miegu iki pat pavasario. Džiaugiuosi tuo, nes kaip minėjau viename savo įraše, laukimas yra įdomus dalykas! Jei šventės būtų dažnesnis dalykas, nebeliktų to laukimo, kas ir yra esmių esmė. Ir ta atmosfera, kuri būna tik kartą metuose. Man yra taip, kad kiekvieną labai gražią akimirką stengiuosi išsaugoti galvoje. Žiūriu tarkim į spragsinčią žvakutę, sninga už lango ir viduje taip ramu, gera, rodos nieko netrūksta - viskas šalia... Norisi, kad tai kažkur pasiliktų. Ir kartais pasilieka. Kai po ilgo laiko prisimeni kažkokį momentą, lyg nuotrauką, supranti, kad ir galvoje yra toks mygtukas, kaip "save". Tik "replay" nėra. Jeigu ir norisi kažką pakartoti, gali stengtis kiek pajėgi, kad būtų taip pat, bet būna kitaip. Ir būna dar šauniau!
Jau ir akys nebelimpa. Kavos puodelis nebepilnas. Ir minčių nuotrupomis pasidalinta. 

Ramaus, gero vakaro! Penktadienis tam sukurtas.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą